glyvėti

glyvė́ti, glỹvi, -ė́jo intr. žibėti, švitėti; mirgėti: Kur nor darkos (dabar) prieš Naujus metus mieste ugnys tik glỹvi Grv. | Ma[no] galvelė kvietkuose glyvė́jo, ma[no] kaklelis perlelių nekėlė (d.) Grv.